Rimo tinklaraštis

Kaip ko gero jau žinote, nes (beveik) visa blogsfera šiandien vien apie tai tik ir kalba, tai šiandien yra Blogerių Veiksmo Diena (verta pažiūrėti filmuką) – diena, kai viso pasaulio blogeriai susivienys ir rašys viena tema, siekdami priversti kuo daugiau žmonių susimąstyti (ir net tik!) apie tai, kad patys turime stengtis dėl mūsų, mūsų vaikų ar anūkų geresnės ateities. Šiais metais toji tema – aplinkosauga.

Blogsferoje ne visi šiai idėjai aklai pritaria. Atsiranda ir prieštaraujančių jai. Aš kai kurioms mintims iš Bunnybrain įrašo nepritariu. Pavyzdžiui "taip sakant rūpinamės sau artimais žmonėmis, o likusi pasaulio dalis gali ir koją nusisukti, nedaug ką prarasim". Aš esu iš žmonių, kuriems dar šiek tiek rūpi ir tai, kas vyksta "likusioje pasaulio dalyje" dabar, ir kas vyks pasaulyje ateityje. "Jei tau tai tikrai aktualu, tai ir atiduok tam visą save, nuveik kažką, kas tikrai padėtų" – sako Bunnybrains. Deja Mianmaro nepriklausomybė nėra mano gyvenimo tikslas ir tai ne toks dalykas, kuriam galėčiau atiduoti visą save, tačiau keleto minučių tam nepagailėjau. Aišku gal (net ne gal, o tikrai) nuo to nieko daug nepasikeitė, bet juk ir tas vienas ar du lankytojai, kurie pamatę mano pranešimą perskaitė apie tai, kas dedasi Birmoje ir susidarė apie tai nuomonę jau yra šioks toks pasiekimas ir tos kelios minutės, kurias užgaišau montuodamas paveikslėlį, manau to buvo vertos.

Tačiau ten tikrai yra ir nemažai teisybės. Reikia pradėti nuo savęs. Gaila, kad dideliais pasiekimais saugant aplinką aš pasigirti negaliu. VienasToks save įvertino C su minusu arba silpnu trejetuku, tai man tada ko gero tik F belieka. Na geriausiu atveju E su minusu. Namuose šiukšlių nerūšiuoju, nes tam visiškai nėra sąlygų. Elektros taip pat naudoju nemažai, nes mano serveris įjungtas 24/7, kompiuteris taip pat gan dažnai. Transportas? Na visą praėjusią savaitę važinėjau vien viešuoju transportu, tačiau įprastomis dienomis tėtis automobiliu nuveža mane ir brolį į mokyklą, sesę į darželį. Aišku ten atstumai juokingi – apie kilometrą nuo namų iki mokyklos, tai galėčiau ir pėsčiomis nukulniuoti, gal dar ir brolį nueiti prikalbinčiau, tačiau automobilis vis tiek važiuotų, nes tėtis vis vien važiuotų į darbą (jau tolėliau), tad sudeginamo kurio kiekis nesusitaupytų (na nebent dėl mažesnės mašinos apkrovos, tačiau sveriu aš labai nedaug).

Vienintelis dalykas, kuriuo galėčiau šiek tiek pasigirti aplinkos saugojimo srityje, tai dalyvavimas popieriaus, stiklo perdirbimo konkursuose. Mūsų mokykla kiekvienais metais prisijungia prie Žaliojo Taško organizuojamo konkurso, kurio pavadinimo neatsimenu, bet esmė "kas surinks daugiau makulatūros" (radau ir pavadinimą – "Rūšiuokime ir rūpinkimės". Praėjusiais metais mūsų mokykla užėmė antrąją vietą tarp visų Lietuvos mokyklų, surinkusi 11640 kg. popieriaus, o iš visos mokyklos surinktos makulatūros daugiau nei trečdalį sudarė mūsų klasės surinktas popierius. Sakyčiau visai neblogai. Ir aš prie to prisidėjau.

Saugokime aplinką!